Trečiadienio lūžis

Kai kurie iš mūsų esame itin pažeidžiami ir trapūs, tačiau dedamės stipriais, o kai kurie iš mūsų – drąsūs ir tvirti, tačiau norime, kad kiti mus laikytų mažais ir bejėgiais. Nesu tikra, kad žinau, prie kurių save priskirti.

-pasirašo paklydėlė princesė.

It’s one of those days

Lietui lyjant aš atsiveriu langą ir kvėpuoju permirkusia vasara. Arbatos puodelis jaukiai šildo delną. Užversta knyga, tiksintis laikrodis ir į smulkias dalis suplėšytos mintys. Viena jų – dabar tikrai padaugėjo šiukšliadėžėse sulaužytų skėčių. Bet svarbiausia ne tai.

Lietui lyjant kambariai paskęsta prietemoje. Jei tik galėčiau.. skęsčiau joje taip pat. O gal taip ir yra? Išmėtyti prisiminimai kaip nereikalingi žaislai, kaip pliušinis meškiukas išlupta akimi, markstosi neleisdamas jo išmesti. Ar tai ilgesys? Ar tik neišpildyti lūkesčiai?

Stambūs lašai vis dar dūžta atsitrenkę į skardinę palangę, šiandien aš nemiegosiu. Nes galvoje milijonai dalykų, kuriuos norėčiau suskaičiuot. Kol nenustojo lyti.

I love sleep. My life has the tendency to fall apart when I’m awake, you know?

-E. Hemingway

God please help me

Savo tūkstantinei skaitytojų auditorijai noriu pranešti, kad šiuo metu nematau nieko, kas nesusiję su pjaustymu, lipdymu ir skaičiavimu. Todėl artimiausią savaitę naujų įrašų tikėtis neverta, o jei tokie pasirodys, jų turinys gali pasirodyti kaip nenuosekliai mąstančio(??) asmens. Ačiū už supratingumą.

Bijanti praranda brangiausią savo turtą – nagus.

O beje, Meduolis mane gelbėjo nuo apatijos Love in Slow Motion, kuris vyko ŠMC. Manau, misija pavyko, tik niekaip negaliu suprast, kodėl kažkoks bernas-žvėris-kiaulė iškando gabalą mano palaidinės. Nei čia juoktis, nei ką besakyt.

Neįtikėtinai skauda nugarą.

Vis ten pat, tik kitas jausmas

Dabartinę savijautą galiu apibūdinti vienu žodžiu – FAIL. Ir jei taip toliau, fail’inimas taps mano blogiausiu įpročiu. Paskutiniu metu sumaunu net ir perspektyvius reikalus. Ir jei aš anksčiau abejojau, kokia būsena mane apėmus: harmonija, ar tuštuma, šią akimirką abejonių neturiu. Stupid sheep, having no clue where she’s going.

Nors kai paklausau Firekites, jaučiu, kad mano siela dar gali būt išgelbėta.

Unfinished business

Aš žinau vieną mergaitę. Juokingą. Naivią. Ji dažnai susiduria su pirmais kartais, kuriuos stengiasi paversti antrais. Ir jei labai smagu, trečiais, ketvirtais..

Ji niekada neprašo duonos prie sriubos. Bet visada paprašo dviejų šaukštelių cukraus į kavą.

Ji mėgsta viskuo pasirūpinti. Taip, kad kartais persistengia ir meta viską nafik. Aplinkiniai kartais galvoja, kad ji kažką vartoja. O jai linksma iš vidaus. Arba skandinančiai liūdna. Kartais ji nesulaiko ašarų ir parodo savo silpnumą. Ir jei kas paklaustų, kodėl, kodėl tu verki, ji nerastų žodžių. Ir net nenorėtų ieškoti.

Ji dažnai vaikšto neliesdama kojomis žemės. Kol kas nors priverčia trinktelėt žemyn. Bet ji dar nepametė savo rožinių akinių, nebent truputį įskėlė.

Ji studijuoja specialybę, kuri paremta problemų ieškojimu ir jų sprendimu. Išsprendusi ne vieną problemą, ji taip ir nepajėgė įveikti svarbiausios – pažinti ir suprasti save. Ji pasiklydo.

Atrakcija

Nepradėjusi bloginti, net nenutuokiau apie galimybę sužinoti, ko žmonės ieško internete.  Užklausos, kurių dėka patenkama į mano puslapį, nėra paslaptis man, ir tai galima būtų paversti socialiniu tyrimu ar kažkuo panašiu.  Didžioji dalis ieškotojų neranda, to, ko reikia,  išskyrus tuos, kurie ieško informacijos apie filmus, spektaklius, renginius, arba įvedę “bijanti”, “bijanti blogas”.

Kolkas be konkurencijos pagal lankomumo kiekį pirmauja įrašas “Mano pirmas kartas”, ir nereikia giliai kapstyti, kad suprastum kodėl:) Ir vėlgi, spėju, mano aprašytasis nebuvo Tas kartas, kurio daugeliui reikėjo.  Dažniau įveldama tam tikro pobūdžio žodžių, gerokai kilstelėčiau reitingus, manyčiau. Bet nesiruošiu to daryti, nes per didelis dėmesys mano kukliam puslapėliui gali būti žalingas. Nors nauji skaitytojai, beigi komentarai čia laukiami, nesinori prarasti jaukaus mikroklimato.

Po tokio lyrinio nukrypimo prisiminiau, ką norėjau parašyti. Tai įdomiausios ir netikėčiausios užklausos, atvedusios paklydusias aveles į mano blogą:

aptempti užpakaliukai

durų rankenos “burbulai”

fotosesija iš nugaros

pirmas kartas man (šitas tikrai geras)

baisios nuotraukos (dar geresnis)

čeburaška apelsinai (skiriu pirmą vietą)

naudojasi manimi

blynai gaideliai

generatorių principas

moteriškų pėdkelnių instrukcija

ką veikti gyvenime

kokioje aplinkoje geriausia gyventi voverėms?

temperatūra lapkritis 2008

šiltas triko

kažkas įspūdingo

senatvė

kraujo tyrimas lazdelės

Tai va, manau visi viską rado ir visi patenkinti:) ypač aš, nes bent kažkuri mano ligoto smalsumo dalis nuolat patenkinama. Ačiū visiems:)

Esi mano svajonė, ką man su tavim daryti?

Mano mintys permirkusios saule, šiluma, tavimi. Užvertusi galvą į dangų dainuoju pati sau. Atlapoju langus, vėjas glosto sustirusias, šaltas sienas. Apelsinais kvepiančiame kambary lakuoju nagus. Skaisčiai raudonai, iki alpulio saldžiai. Išpurenu pagalves, nubraukiu dulkes, šypsausi prieš veidrodį.

Mano akimirkos bėga. Lenktyniauja viena su kita. Dažnai stabteli, paklausia kuria kryptimi dabar pasukti. Pakreipiu, ir žiūriu, kas iš to išeis. Esu čia, būtent tokia. Mano akimirkos niekur nedingo, jos sukūrė dabartį. Ir aš vis tiek nežinau, kaip pasielgti su savo svajone.

Odyssey – Who

Pirmadieniniai kliedesiai

Jau kuris laikas mano kūrybiniai resursai vystosi vaizduojamojoje plotmėje, todėl rašymas nukeliavo į kažkelintą planą. Keista būsena apėmus,  neįprastas beprasmybės jausmas, kurį norėtųsi nustumt kuo toliau, paslėpt spintoje ar bent užkamšyt skudurais, kad mažiau kristų į akis.

Slidinėju ant grublėto grindinio patežusiomis snaigėmis, ir mintiju apie jausmą, kai pirmą kartą pavasarį išeini į lauką be palto – lyg šaltoka, bet labai lengva, savotiškai nejauku ir vis dėlto malonu. Laukiu. O kolkas viskas aplink  purvina ir pilka.

Atrodo, metas užsiimt reikalais.

Telefon Tel Aviv – You Are The Worst Thing In The World

Šisbeitas

Nieko nėra geriau už bent jau pradėtas likviduoti skolas (nebūtinai materialines). Eilė dalykų, kurie tempėsi iš paskos ir tąsė mane už rankovių reikalaudami dėmesio, šiandien jo sulaukė. Štai ką reiškia profilaktiškai save paplakti.

Atsivertusi savo nutriušusią paslapčių (tiesiog užrašų) knygelę, radau dvi mintis, kurias sunku patikėti, kad pati sužvejojau, nes absoliuč neatsimenu. Išmintis užplūdo man akis ir negaliu nepasidalinti:

Sielvartas yra atstumas tarp mūsų lūkesčių ir to, ką iš tikrųjų gauname gyvenime (dėdulė A. Schopenhauer).

Kas šiandien sieja mintį, rytoj surenka veiksmą, poryt įprotį, vėliau charakterį ir galiausiai likimą (H. Keller).

Nieko nėra geriau (vol. 2) už svaigiai ramų penktadienio vakarą. Truputėlis kavos su pienu, tušu suteptų rankų, lengvų kaip pūkas minčių, virpančių pirštų paskutiniuose štrichuose, išsiskleidusių žiedų ir žvilgsnių į naują pavasarinę suknelę.

Muzika! (paklausykit bent iš mandagumo, nes truputį pavargau, kol radau kaip įdėt klipuką iš DailyMotion, o ne YouTube:))

Kings of Leon – Sex on Fire

Džimis, blynai ir senatvė

Partipenau namo šlaputėlėmis kojomis – kvepia pavasariu. Drėgme alsuojantis oras pasakoja apie greitai nutirpsiantį sniegą, nuogą žemę, kurią netruks užkloti gaivi žaluma ir pirmieji gležni žiedai. Sunku tuo patikėti, matant įsijautusios žiemos atributus. Jau greitai..

Šeštadieninis vakarėlis irgi paliko dovanėlę: įkyriai iš galvos nesitraukiančią Jimmy. Perspėju, prieš spaudžiant nuorodą verta pagalvoti kelis kartus. Už pasekmes neatsakau:) Penktą valandą nulis nulis Islandijos stotelėj dar spygavom Jimmy ir I got your number. Pasiutimas.

Beje, blynai sekmadienį, blynai pirmadienį ir blynai antradienį, čia normalu? Bet kaip skanu.. Įdomu, kiek blyniukų dar reikia įveikt, kad iš kanapinio pasitaisyčiau į lašininį. Beje, kolega meditavusi paskaitoje man iš dešinės ,guodėsi, kad dėl panašių priežasčių gavo pirkti naują keptuvę. Su Užgavėnėm, mielieji!

Šiek tiek gėlo vandenėlio mano amariliui (taip, jau turiu kambarinę gėlę. Girdėjau, dvi versijas tokių permainų: senatvė arba moteriškumo ženklas) ir to paties šeimininkei. Sveikatinimosi seansas prieš artėjantį pasivažinėjimų dviračiais, skaitymo pievoje, tirpstančių ledų beigi murkimo prieš saulutę sezoną.

Nerandu kai kurių daiktų. Bijau pagalvot, kas bus pavasarį.