Penktadieninio maistuko?
Midnight Juggernauts – Shadows
Šisbeitas
Nieko nėra geriau už bent jau pradėtas likviduoti skolas (nebūtinai materialines). Eilė dalykų, kurie tempėsi iš paskos ir tąsė mane už rankovių reikalaudami dėmesio, šiandien jo sulaukė. Štai ką reiškia profilaktiškai save paplakti.
Atsivertusi savo nutriušusią paslapčių (tiesiog užrašų) knygelę, radau dvi mintis, kurias sunku patikėti, kad pati sužvejojau, nes absoliuč neatsimenu. Išmintis užplūdo man akis ir negaliu nepasidalinti:
Sielvartas yra atstumas tarp mūsų lūkesčių ir to, ką iš tikrųjų gauname gyvenime (dėdulė A. Schopenhauer).
Kas šiandien sieja mintį, rytoj surenka veiksmą, poryt įprotį, vėliau charakterį ir galiausiai likimą (H. Keller).
Nieko nėra geriau (vol. 2) už svaigiai ramų penktadienio vakarą. Truputėlis kavos su pienu, tušu suteptų rankų, lengvų kaip pūkas minčių, virpančių pirštų paskutiniuose štrichuose, išsiskleidusių žiedų ir žvilgsnių į naują pavasarinę suknelę.
Muzika! (paklausykit bent iš mandagumo, nes truputį pavargau, kol radau kaip įdėt klipuką iš DailyMotion, o ne YouTube:))
Kings of Leon – Sex on Fire
Džimis, blynai ir senatvė
Partipenau namo šlaputėlėmis kojomis – kvepia pavasariu. Drėgme alsuojantis oras pasakoja apie greitai nutirpsiantį sniegą, nuogą žemę, kurią netruks užkloti gaivi žaluma ir pirmieji gležni žiedai. Sunku tuo patikėti, matant įsijautusios žiemos atributus. Jau greitai..
Šeštadieninis vakarėlis irgi paliko dovanėlę: įkyriai iš galvos nesitraukiančią Jimmy. Perspėju, prieš spaudžiant nuorodą verta pagalvoti kelis kartus. Už pasekmes neatsakau:) Penktą valandą nulis nulis Islandijos stotelėj dar spygavom Jimmy ir I got your number. Pasiutimas.
Beje, blynai sekmadienį, blynai pirmadienį ir blynai antradienį, čia normalu? Bet kaip skanu.. Įdomu, kiek blyniukų dar reikia įveikt, kad iš kanapinio pasitaisyčiau į lašininį. Beje, kolega meditavusi paskaitoje man iš dešinės ,guodėsi, kad dėl panašių priežasčių gavo pirkti naują keptuvę. Su Užgavėnėm, mielieji!
Šiek tiek gėlo vandenėlio mano amariliui (taip, jau turiu kambarinę gėlę. Girdėjau, dvi versijas tokių permainų: senatvė arba moteriškumo ženklas) ir to paties šeimininkei. Sveikatinimosi seansas prieš artėjantį pasivažinėjimų dviračiais, skaitymo pievoje, tirpstančių ledų beigi murkimo prieš saulutę sezoną.
Nerandu kai kurių daiktų. Bijau pagalvot, kas bus pavasarį.
Kažkas čia ne taip
Gerai, šiandien penktadienis. Tai dar ne diagnozė, o tik simptomai prieš šeštadienį, nes baisiai norisi padaryt kokią nesąmonę. Atsidarom playlist‘ą ir žiūrim, ką turim.
Kaip žinia, vasario 28 dieną turėčiau atsidurti Gravity, nes atvažiuoja Datarock. Šitie treninguoti bepročiai yra mano kiek aprūdijusi simpatija jau nuo (sąlyginai) senų laikų. Pašokam:
Datarock – Fa Fa Fa
Metronomy niekur neatvažiuoja, bet mes turim youtube. Kosminė grupė. Jei iškęsite šią dainą ir jums netgi patiks, rekomenduoju pažiūrėt/paklausyt ir „Heartbreaker“.
Metronomy – Radio Ladio
Na, ir pabaigai trumpas klipuks. Pokštelėjo mintis, kad tik laiko klausimas, kada su disco sese turėsim tokį afterparty.
Shopping on the dancefloor
Tiek žinių iš bijančių pirmadienio.
Apie mus
Aš dažnai galvoju. Apie tave. Pasimatymą, kurio nepaskyrei. Balsą, kurio neišgirdau. Apie visus tuos kartus, kai prasilenkėm vienas kito nepažinę.
Ar žinai, kiek kartų suklydau galvodama, kad tave suradau? Aitrus nusivylimo skonis. Kelios dienos. Savaitės. Mėnesiai. Ir aš vėl imu tikėti.
Jei galėčiau bent akies krašteliu dirstelėt į tavo pasaulį, žinočiau, kuo gyveni. Kvėpuoji. Ir kokiuose skirtinguose pasauliuose esam. Kai aš pabundu, tu dar giliai miegi. Kai aš važiuoju prie jūros, tu renkiesi kalnus. Aš dievinu saldumynus, tu jų negali pakęst. Aš išsiblaškiusi, tu – racionalus ir pareigingas. O gal mes būsim stulbinančiai panašūs?
Galbūt vieną dieną aš pavargsiu. Nustosiu svajoti. Tu nieko neįtarsi.
Lietui lyjant, leisk skaidriems lašams kristi ant delnų. Tai – nesuskaičiuojami klausimai, kuriuos norėjau tau užduoti.
Pasilik su manimi. Bent mintyse.
I hate 80’s
Manau atėjo laikas, kai turiu nustoti apgaudinėt save ir prisipažinti, kad esu gerokai nukvakusi dėl disco. Iš pradžių viskas atrodė kaip juokai, bet kuo toliau, tuo baisiau. Jau kai vinylai kelia panašius jausmus, kaip užkietėjusiam fetišistui moteriškos pėdkelnės, supranti, kad tai rimta. Su tokia pačia maniake disco sese neprarandam jėgų šokdamos pagal 70 – 80‘s muziką, ką ir bekalbėti, kai akyse tik discoball‘as ir kuris nors jaunas dievas (kitaip tariant, DJ), iš terbikės traukiantis vis kitą plokštelę. Ekstazė.
Disco muzika tam ir buvo kuriama: teikti džiaugsmą, išjudinti. Tekstai apsiriboja meile, aistra ir dance dance. Užvedantys ritmai beveik hipnotizuoja ir nepajunti, kad neįmonama išbūt ramiai. Jei nesužvėrėji ir nešoki, tai bent jau trepsi koja. Garsiausi 80‘ųjų hitai sklido po visą pasaulį ir nesvarbu, kur bebūtum: Honkonge ar Niujorke, tenykščiai vistiek būtų žinoję „Good times“ arba „Upside down“. Pasirodžius Lipps inc. dainai „Funkytown“, jos pavadinimas įgavo antrą prasmę – funkytown buvo vadinami patys garsiausi ir kiečiausi miestai. Visgi, tais pačiais 80‘aisias disco muzikai atėjo galas. Žmonės degindavo įrašus, kaip inkvizicijos laikais pleškindavo „raganas“. O atstūmimo reakciją sukėlė ilgai miegojusios kompanijos, pavėluotai užteršusios rinką savo įrašais.
Bet matyt šiai muzikai nelemta likti užmaršty. Ji toliau skamba, tik kiek kitaip.
Taigi, jei norite išgirsti (nors neabejoju, kad visa tai jau bus kažkur girdėta), kas tokio gero tais laikais vyko ir dėl ko žmonės patirdavo (patiria) „nebejaučiu nei rankyčių, nei kojyčių, bet vis tiek ainam šokt“ efektą, mano Top 5:
Earth Wind and Fire – Let‘s Groove
Ledinis virpesys
Pirmadienis pasitinka glostydamas odą saulėtais pirštais ir šnara šerkšnotomis lūpomis apie neatidėliotinus planus. Šiandien noriu garso. Įkvepiančio ir gaivaus.
Linkiu prasmingos savaitės.
Sally Shapiro – Time To Let Go
Trapus malonumas
Už lango šokant snaigėms, viskas, ko reikia man – katiniška ramybė. Įsisupti vanilėje, priglusti skruostu prie šios akimirkos, neužsimerkti. Tik šviesiai žvelgti į svajones, kurioms lemta išsipildyti. Aš nesiviliu, aš tikiu. Nėriniuoti žodžiai stingsta lūpose, pirštai glosto šilką. Laimės karoliukai pažirę ant grindų, aš juos renku ir spaudžiu delne. Nes be manęs jų niekas nesurinks. Svaigstu suprasdama, kad šios minutės tobulumas tik mano rankose. Veriu karolius ant šilkinio siūlo, dar liko vietos. Rytojus papildys mano vėrinį naujais.
Snaigėms šokant.
Royksopp – Sparks
Biški nervas
Kiek galima dirbt?? Einu pašokt, nes kitaip sudeginsiu spintą arba sugriausiu balkoną. Ir šiaip.. Noriu užsimerkti ir nualpti, nes tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, yra siurrealizmas. Leiskit kvėpuoti, nedusinkit savo sušiktais, su logika prasilenkečiais mokesčiais.
Labanakt!
O šokau, tai pagal šitą:
Friendly Fires – Paris
Tobulas vidurnaktis
Kai visą dieną truputėlį dirbi ir galvoji, labai malonu, kad winamp‘as pasirūpina tavo dvasine pusiausvyra. Grįžusi po „kavos pertraukėlės“ aš Ją išgirdau. Beliko glostyti šiurpstančią odą.
Q Lazzarus – Midnight Horses
Dar padirbam.
leave a comment