susivokimai
by bijanti
Tiesa yra tokia, kad aš supykstu per lengvai. Dėl to, kad vertinu save. Esu velniškai užsispyrusi ir per dažnai atsiprašau. Dažnai elgiuosi taip, lyg man būtų nusispjaut. Nes iš tiesų man mirtinai rūpi. Aš sureikšminu mažus šūdus ir ignoruoju visumą. Nes man tiesiog baisu paleisti reikalus iš rankų. Kartais elgiuosi kaip kalė. Tam, kad save apsaugočiau.
Mes žaidžiam pavojingą realybę.

Viskas kyla iš to didelio savęs vertinimo… :-)
Gal ne viskas, bet kyla. Esam savo pačių dėmesio centras