stay away from being maybe

Man nerūpi, kokį automobilį tu vairuoji. Nerūpi, ar tu apskritai vairuoji, nerūpi vietos, kurias aplankei. Man nesvarbu, kad tu pažįsti vieną ar kitą asmenį. Nesvarbu, kad avi nemadingus batus ir tavo drabužiai nėra sezono naujovė. Kad esi pernelyg patiklus ir dėl to dažnai nukenti. Kad niekad nepatenki į vip sąrašus ir jų egzistavimas tau – naujiena. Man rūpi tik tai, ką tu manai, man rūpi žodžiai.  Nes jie vieninteliai yra tavo tikroji, nesumeluota nuosavybė. Tik jų aš negalėsiu pamiršti arba atleisti. Neįsimylėsiu tavo odos ir kaulų. Nemylėsiu tavo nuopelnų, pripažintų žygdarbių ir garbės. Nemylėsiu nieko, kas nesusiję su mintimis, sklindančiomis iš vienintelės, tik tau priklausančios širdies.

Delirious silence

Aštriu peiliu perbraukiau languoto popieriaus pluoštelius, pasėjau purpurinių magnolijos žiedų ant kilimo. Staigiai paliečiau karštį ir pastūmiau taurę, kuri išsiskaidė tūkstančiais atomų tiesiai po mano megztomis pėdomis. Užsimerkiau.

Nejučia ėmiau įsivaizduoti, kad visur stojo tyla.

Grape Frogg

Matyti geriau nei žiūrėti. Saldžių sapnų.

No way down

Yra tiek daug dalykų, kurie priverčia mane susižavėti pasauliu vėl ir vėl. Jogos instruktorė iš Melburno.

Medžių striptizo seansai jau tapo kasdienybe. Varvantis dangus ir rašaluoti debesys, rūke paskendusios kavinės, gipiūriniai nepažįstamųjų šešėliai. Pradedu jausti apelsinų kvapą, ten kur jo nėra, tikriausiai vėl atsiveria mano raganiškos čakros. Rudenį aš galiu suvystyti savo abejones ir jas deginti. Galiu įspausti į savo sapną kniedę ir prisegti jį prie sienos.

Duok man lašą garso ir kamščiatraukį vynui.

Air France – No Way down

Spalio filmas

Battle Royale (rež. Kinji Fukasaku)

Japonų kinematografija skiriasi nuo vakarietiškosios visų pirma tuo, kad ištrinamos ribos tarp blogio ir gėrio supratimo. Antra, siužeto posūkius itin sunku nuspėti, nes kultūriniai skirtumai lemia neįprastą požiūrio kampą.

Filme Japonija vaizduojama ateities perspektyvoje, kuri išties niūri. Žlugus ekonomikai ir švietimo sistemai, didžioji dalis moksleivių praranda stimulą siekti išsilavinimo, protestuoja ir palieka mokyklas. Tai dar labiau aštrina situaciją, tampa akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis net ir atstačius šalies ekonominę padėtį, nieko gero iš to nelauk, nes neišsilavinusi jaunoji karta neturi jokios ateities. Taigi, valstybė išleidžia naują įstatymą, kuris turėtų iš pamatų pakeisti jaunuolių pozicijas. Kasmet burtų keliu išrenkama protestavusi klasė ir išvežama į negyvenamą salą. Joje žaidžiamas kraupus išlikimo žaidimas. Kiekvienas moksleivis gauna kuprinę su keletu reikalingų daiktų ir atsitiktiniu ginklu. Tai gali būti ir pistoletas, ir popierinė vėduoklė, kaip pasiseks. Žaidimo esmė: namo sugrįžti gali tik vienas. Ir nėra jokio būdo iš šio žaidimo pasitraukti.

Filme atsiskleidžia moksleivių asmenybės. Vieni jų turėjo aukštų gyvenimo tikslų, kiti buvo nevykėliai, bailiai ir t.t. Žaidimas pakeičia įprastus charakterio bruožus, vieni be vargo ima žudyti savo buvusius draugus, bendraklasius, kiti pasiduoda. Siužete įpinami pasakojimai apie tai, kaip ir kuo gyveno jaunuoliai anksčiau ir kokie tarpusavio ryšiai juos siejo.

Battle Royale vaidmenis atlieka paaugliai, skirtingai nei panašaus pobūdžio vakarų filmuose. Filmas uždraustas Singapūre, neišleistas JAV. Filmą galite rasti linkomanijoje.