Trečiadienio lūžis
![mjau[1]](http://bijanti.files.wordpress.com/2009/10/mjau1.jpg "mjau[1]")
Kai kurie iš mūsų esame itin pažeidžiami ir trapūs, tačiau dedamės stipriais, o kai kurie iš mūsų – drąsūs ir tvirti, tačiau norime, kad kiti mus laikytų mažais ir bejėgiais. Nesu tikra, kad žinau, prie kurių save priskirti.
-pasirašo paklydėlė princesė.
Saulyte, manau, kad visi žmonės yra dvilypiai, kalbant apie šiuos dalykus… Neįmanoma priskirti savęs prie arba drąsių, arba trapių!
Būna įvairiausių situacijų… Kad ir: kažkas įskaudina, jautiesi pažemintas, pažeidžiamas, trapus, bet nenori to parodyti kitiems ir užsidedi “Stiprumo” kaukę. Kartais, žinodamas kaip ir ką daryti, jautiesi drąsiai ir tvirtai, bet nori ir kad Tavim kas rūpintųsi kaip mažu, bejėgiu padarėliu (taip ypač dažnai būna moterims:p) – užsidedi “Bejėgiškumo” kaukę.
Žmogus – tai teatro scena, kurioje veikia jausmai, emocijos, nuojautos, norai… O kadangi scena esti pats žmogus, tai ar įmanoma joje pasiklysti? Nebent pačiam netyčia užgesinti šviesas…
Rask jungtuką!:))
Vilija, tu kaip ir dažniausiai, esi visiškai teisi :) sveiku protu suvokiu tavo žodžių logiką ir prasmę, bet kuo toliau, tuo labiau man pradeda patikti visai neišgrynintos mintys ir kažkoks paaugliškas noras viską suabsoliutinti. Mėgaujuosi tuo, kad nesu psichologė, ir galiu leisti sau mąstyti neišsamiai ir nebūtinai išmintingai. That’s fun!
Turiu stiprią nuojautą dėl jungtuko slėptuvės, bet tegu jis ten dar pabūna ramiai :)
Gerai, kad žinai,kur jis. Kaip Tau gyventi – spręsti tik Tau, svarbu, kad visada žinotum, kur tas jungtukas yra, kai jau imsi nebekontroliuoti situacijos!;))))