Balandžio filmai

Adaptation (rež. Spike Jonze)

Rašytoja Suzan parašo puikią knygą apie orchidėjų mylėtoją. Personažas iš tikrųjų egzistuoja – labai įdomus vyrukas be priekinių dantų. Suzan praleidžia daug laiko su šiuo keistuoliu ir tarp jų užsimezga šis tas daugiau nei bendras žavėjimasis retomis gėlėmis. Tuo tarpu įžymus scenaristas Charlie Kauffmann ryžtasi sukurti scenarijų pagal Suzan romaną. Jam tai tampa sunkiu išbandymu, nes paaiškėja, kad knygoje beveik nėra veiksmo. Prispaustas terminų ir nenorėdamas sugadinti savo talentingo scenaristo reputacijos, Charlie prakaituoja. Savo idėjas pradeda siūlyti šiek tiek prietranka brolis David. Pasirodo tos idėjos ne tokios ir kvailos. Pagaliau atsiranda veiksmas.

Labai įstrigo frazė “Aš kartais noriu atsiprašyti už tai, kad egzistuoju”.

The Strangers (rež. Bryan Bertino)

Vertinu dviprasmiškai. Kadangi tai yra siaubo trileris, o man buvo baisu, turėčiau dėti pliusą. Bet iš tiesų siužetas kiek skurdokas, be to panašių filmų yra ne vienas (pvz. Funny Games). Visas siaubas slypi jo laukime. Jauna apsipykusi porelė apsistoja vasarnamyje, aplink kurį, be abejo, nerasi gyvos dvasios. Jaunuoliai aiškinasi santykius, liūdi, rūko, mylisi, kol į duris pabeldžia nepažįstamieji..

Knowing (rež. Alex Proyas)

1985-ieji. Pradinukai mokykloje gauna užduotį nupiešti, kaip jie įsivaizduoja pasaulį po penkiasdešimties metų. Kol visi keverzoja skraidančias lėkštes ir robotus, viena mergaitė išmargina visą lapą skaičiais. Po penkiasdešimties metų piešinukai ištraukiami iš laiko kapsulės. Minėtos mergaitės rankdarbis atsiduria mažo berniuko Kalebo rankose. Kalebui iš tiesų nelabai ir rūpi, bet jo tėčiui įdomiau. Jis ima šifruoti lapą, kol vos nepražyla suvokęs, kad skaičiai toli gražu nėra bereikšmiai. Jais užkoduotos buvusios ir būsimos katastrofos. Tėvukas ryžtasi gelbėti pasaulį. Filmas būtų geras, jei ne saldi ir seilėta pabaiga.

Taken (rež. Pierre Morel)

Bryan labai myli savo 17-metę dukrą Kim. Ji gyvena su motina ir patėviu, o tikrasis tėtušis net metė perspektyvų darbo pasiūlymą, kad galėtu būti kuo arčiau savo numylėtinės. Kim labai nori į Paryžių kartu su savo drauge Amanda. Bryan’ui baugu išleisti savo gražuolę į pavojų perpildytą pasaulį, bet moterys (buvusi žmona ir Kim), nebūtų moterys, jei neišsireikalautų savo. Mergaitės išskrenda į meilės miestą ir vos nusileidusios pakliūna albanams į nagus. Tėvukas – supermenas viską meta ir ruošiasi iš po žemių iškasti skriaudikus.

Rachel Getting Married (rež. Jonathan Demme)

Panelė Rachel yra pasiutusi mergiotė, mylinti narkotikus ir alkoholį. Grįžusi iš reabilitacijos ji, kaip ekscentriška asmenybė, sujaukia savo sesers vestuvių pasiruošimo darbų harmoniją. Skleidžasi skausmingos šeimos dramos. Įdomu tai, kad filmuojant aktoriams buvo palikta daug vietos improvizacijai. Skamba daug muzikos iš įvairių pasaulio kampelių. Na bet antrą kartą niekaip nepažiūrėčiau.