No content found

Man nutrūko paskutinis nervas ir išseko paskutinė jėga.

Einu miegot.

God please help me

Savo tūkstantinei skaitytojų auditorijai noriu pranešti, kad šiuo metu nematau nieko, kas nesusiję su pjaustymu, lipdymu ir skaičiavimu. Todėl artimiausią savaitę naujų įrašų tikėtis neverta, o jei tokie pasirodys, jų turinys gali pasirodyti kaip nenuosekliai mąstančio(??) asmens. Ačiū už supratingumą.

Bijanti praranda brangiausią savo turtą – nagus.

O beje, Meduolis mane gelbėjo nuo apatijos Love in Slow Motion, kuris vyko ŠMC. Manau, misija pavyko, tik niekaip negaliu suprast, kodėl kažkoks bernas-žvėris-kiaulė iškando gabalą mano palaidinės. Nei čia juoktis, nei ką besakyt.

Neįtikėtinai skauda nugarą.

Vis ten pat, tik kitas jausmas

Dabartinę savijautą galiu apibūdinti vienu žodžiu – FAIL. Ir jei taip toliau, fail’inimas taps mano blogiausiu įpročiu. Paskutiniu metu sumaunu net ir perspektyvius reikalus. Ir jei aš anksčiau abejojau, kokia būsena mane apėmus: harmonija, ar tuštuma, šią akimirką abejonių neturiu. Stupid sheep, having no clue where she’s going.

Nors kai paklausau Firekites, jaučiu, kad mano siela dar gali būt išgelbėta.

Reivas?

Pripažįstu, nupušau. Žiūrėjau Euroviziją ir nieko gero ten neišgirdau, išskyrus bembio akių savininką Alexander Rybak. Jey! Mane net truputį užvežė. Turbūt dvi taurės vyno čia nėra ne prie ko. Booga booga.

Soft Shock

Daug kas atrodo taip elementaru ir neišvengiama. Gal tik atrodo?

It is difficult to imagine, but our world could be completely different from this one.

Kalbėti aiškiai ir iki galo. Ar tai būtina? Kiekviename gimsta skirtingų minčių, ir tai yra paprasčiausiai nuostabu.

Už pinigus galima nusipirkti laimės receptą. Jų pilnos knygynų lentynos už keliolika litų. Sako, kai kam padėjo. Galima susikurti receptą pačiam. O galima nieko nekurti ir tiesiog įkvėpti pilnus plaučius dabarties.

Sunkiausia žengti pirmą žingsį. Nes už jo – abejonė ir klaidų grėsmė. O gal?..

Racionalumas ir logika. Ačiū, bet išleisiu kartkartėm jus atostogų.

Šioje vietoje išlaikysiu pauzę:)

Photos by rogue, playful guerilla campaign

Unfinished business

Aš žinau vieną mergaitę. Juokingą. Naivią. Ji dažnai susiduria su pirmais kartais, kuriuos stengiasi paversti antrais. Ir jei labai smagu, trečiais, ketvirtais..

Ji niekada neprašo duonos prie sriubos. Bet visada paprašo dviejų šaukštelių cukraus į kavą.

Ji mėgsta viskuo pasirūpinti. Taip, kad kartais persistengia ir meta viską nafik. Aplinkiniai kartais galvoja, kad ji kažką vartoja. O jai linksma iš vidaus. Arba skandinančiai liūdna. Kartais ji nesulaiko ašarų ir parodo savo silpnumą. Ir jei kas paklaustų, kodėl, kodėl tu verki, ji nerastų žodžių. Ir net nenorėtų ieškoti.

Ji dažnai vaikšto neliesdama kojomis žemės. Kol kas nors priverčia trinktelėt žemyn. Bet ji dar nepametė savo rožinių akinių, nebent truputį įskėlė.

Ji studijuoja specialybę, kuri paremta problemų ieškojimu ir jų sprendimu. Išsprendusi ne vieną problemą, ji taip ir nepajėgė įveikti svarbiausios – pažinti ir suprasti save. Ji pasiklydo.

Balandžio filmai

Adaptation (rež. Spike Jonze)

Rašytoja Suzan parašo puikią knygą apie orchidėjų mylėtoją. Personažas iš tikrųjų egzistuoja – labai įdomus vyrukas be priekinių dantų. Suzan praleidžia daug laiko su šiuo keistuoliu ir tarp jų užsimezga šis tas daugiau nei bendras žavėjimasis retomis gėlėmis. Tuo tarpu įžymus scenaristas Charlie Kauffmann ryžtasi sukurti scenarijų pagal Suzan romaną. Jam tai tampa sunkiu išbandymu, nes paaiškėja, kad knygoje beveik nėra veiksmo. Prispaustas terminų ir nenorėdamas sugadinti savo talentingo scenaristo reputacijos, Charlie prakaituoja. Savo idėjas pradeda siūlyti šiek tiek prietranka brolis David. Pasirodo tos idėjos ne tokios ir kvailos. Pagaliau atsiranda veiksmas.

Labai įstrigo frazė “Aš kartais noriu atsiprašyti už tai, kad egzistuoju”.

The Strangers (rež. Bryan Bertino)

Vertinu dviprasmiškai. Kadangi tai yra siaubo trileris, o man buvo baisu, turėčiau dėti pliusą. Bet iš tiesų siužetas kiek skurdokas, be to panašių filmų yra ne vienas (pvz. Funny Games). Visas siaubas slypi jo laukime. Jauna apsipykusi porelė apsistoja vasarnamyje, aplink kurį, be abejo, nerasi gyvos dvasios. Jaunuoliai aiškinasi santykius, liūdi, rūko, mylisi, kol į duris pabeldžia nepažįstamieji..

Knowing (rež. Alex Proyas)

1985-ieji. Pradinukai mokykloje gauna užduotį nupiešti, kaip jie įsivaizduoja pasaulį po penkiasdešimties metų. Kol visi keverzoja skraidančias lėkštes ir robotus, viena mergaitė išmargina visą lapą skaičiais. Po penkiasdešimties metų piešinukai ištraukiami iš laiko kapsulės. Minėtos mergaitės rankdarbis atsiduria mažo berniuko Kalebo rankose. Kalebui iš tiesų nelabai ir rūpi, bet jo tėčiui įdomiau. Jis ima šifruoti lapą, kol vos nepražyla suvokęs, kad skaičiai toli gražu nėra bereikšmiai. Jais užkoduotos buvusios ir būsimos katastrofos. Tėvukas ryžtasi gelbėti pasaulį. Filmas būtų geras, jei ne saldi ir seilėta pabaiga.

Taken (rež. Pierre Morel)

Bryan labai myli savo 17-metę dukrą Kim. Ji gyvena su motina ir patėviu, o tikrasis tėtušis net metė perspektyvų darbo pasiūlymą, kad galėtu būti kuo arčiau savo numylėtinės. Kim labai nori į Paryžių kartu su savo drauge Amanda. Bryan’ui baugu išleisti savo gražuolę į pavojų perpildytą pasaulį, bet moterys (buvusi žmona ir Kim), nebūtų moterys, jei neišsireikalautų savo. Mergaitės išskrenda į meilės miestą ir vos nusileidusios pakliūna albanams į nagus. Tėvukas – supermenas viską meta ir ruošiasi iš po žemių iškasti skriaudikus.

Rachel Getting Married (rež. Jonathan Demme)

Panelė Rachel yra pasiutusi mergiotė, mylinti narkotikus ir alkoholį. Grįžusi iš reabilitacijos ji, kaip ekscentriška asmenybė, sujaukia savo sesers vestuvių pasiruošimo darbų harmoniją. Skleidžasi skausmingos šeimos dramos. Įdomu tai, kad filmuojant aktoriams buvo palikta daug vietos improvizacijai. Skamba daug muzikos iš įvairių pasaulio kampelių. Na bet antrą kartą niekaip nepažiūrėčiau.