Esi mano svajonė, ką man su tavim daryti?
Mano mintys permirkusios saule, šiluma, tavimi. Užvertusi galvą į dangų dainuoju pati sau. Atlapoju langus, vėjas glosto sustirusias, šaltas sienas. Apelsinais kvepiančiame kambary lakuoju nagus. Skaisčiai raudonai, iki alpulio saldžiai. Išpurenu pagalves, nubraukiu dulkes, šypsausi prieš veidrodį.
Mano akimirkos bėga. Lenktyniauja viena su kita. Dažnai stabteli, paklausia kuria kryptimi dabar pasukti. Pakreipiu, ir žiūriu, kas iš to išeis. Esu čia, būtent tokia. Mano akimirkos niekur nedingo, jos sukūrė dabartį. Ir aš vis tiek nežinau, kaip pasielgti su savo svajone.
Odyssey – Who
He he he, Liudo uzreklamuotos dainos:D
Kaip gražuuuu….:))))))))))))))
Meduoli, o taip:D reikia mums kažkaip iki šmc nusigaut;)
Vilija, nugi smagu:) tik įdomu, kas būtent jumi gražu?;]
Reikia reikia;) Jeigu ka, prasysim, kad ponulis, kuris i nepazistamasias kreipiasi JUS, palydetu:D
ahaha:D bet aš jo bijau:/
Glostanti šiluma, apelsinų kvapas, nagų lakas, mintys, akimirkos, dabartis, pavasaris, melodija, kažkas tokio saldaus saldaus žodžiuose, kai kuriuose sakiniuose net vasabio skonis, toks drugelio sparnu virpėjimas – štai kas man buvo artima, išgyventa ir gražu Tavo šiandieniniame parašyme…:)
aš skęstu raudonyje:)) ačiū
man tai labai primena “tu mano svajonė, aš tavo puodukas” :)
sudėtingas ryšys tarp svajonės ir puoduko:) nors.. žiūrint kas puoduke
blin :) nieko nesumąsčiau, kas skambėtų tinkamai IR turėtų loginį ryšį.
puodukas su trauktine ir neišpildyta svajonė?:D
kaip… laikina… :D:D žinoma, turiu omeny puoduko pilnumą.
Tu jo nebijok, nes jis irgi bijo. O ir siaip jis kuklus.
Jeigu ka, sugebejau ta ponuli prajuokint labai labai – to tai jau tikrai nesitikejau.
;>