Vasario filmai

Vasarį galiu skelbti asmeniniu kino pavasariu. Kažkuria prasme kaltas Slumdog Millionaire, nes maniakiškai norėjosi patirti analogišką gero filmo poveikį. Na gerai, įkvepkim tris kartus ir pradedam:

Curious Case of Benjamin Button. Pasaka, bet žavi. Įrodo neribotas grimo ir kompiuterinių technologijų galimybes. Istorija apie žmogų, kuris, kaip ir visi, negalėjo sustabdyti laiko, nors jo laikrodis tiksėjo priešinga kryptim – nuo senatvės į kūdikystę. Girdėjau nuomonių, kad filmas pernelyg ištemptas, juo labiau pabaiga nuspėjama.. Bet man neprailgo nė viena minutė. Buvau tiesiog įtraukta istoriją ir po seanso jaučiausi kažkaip kitaip. Paveikus darbas (rež. David Fincher).

Fight Club. Labai norėjau pažiūrėti dar vieną filmą, kuriame vaidina Brad Pitt, be to, iš visų pusių girdėjau „Nerealu“, „Va čia tai filmas, būtinai pažiūrėk“ ir tt. Iki tol mane baidė pats pavadinimas, tikėjausi kažko brutaliai vyriško. Ką gi, iliuzija išsisklaidė greičiau, nei tikėjausi. Kovos klubas, čia, žinoma, į temą, bet jei patiko man, moterys gali ramiai šį filmą žiūrėt. Atradau sąsajų su „Beautiful mind“, nes patiri tokį patį šoką, kaip pagrindinis herojus. Po Fight Club, joks kitas vėliau žiūrėtas filmas manęs taip nebesužavėjo.

RocknRolla. Sakyčiau, vien už humorą skiriu dešimt balų. Senokai jį žiūrėjau, įspūdis išblėsęs, bet filmas tikrai neblogas. Ypač charakteringas pats RocknRolla.

Gran Torino. Režisuota Clint Eastwood, ir tas pats Eastwood atliko pagrindinį vaidmenį. Žaviuosi. Verkiau efektingame finale. Nors iš pradžių į visas puses besispjaudantis senis nežavėjo, vėliau kardinaliai pakeičiau nuomonę. Imi suprast kas yra tikras žmogiškumas, draugystė, tolerancija ir nuoširdumas.

Eternal Sunshine. Gana neįprasta matyti Jim Carrey ne komedijoje. Vis tiek ėmė juokas. Ir dar neįprastame amplua pasirodė pankuojanti Kate Winslet tai mėlynais, tai oranžiniais plaukais. Šiaip filmas nėra blogas, tik per daug painiavos, o gal buvau pernelyg pavargusi, kad su didžiu susidomėjimu sekčiau pasąmonės žaidimus. Bet vien ko verta mano didžiai gerbiamo Beck atliekama daina.

Changeling. Iš pykčio norėjosi stalo kampą nugraužt. Turbūt tik tikrais faiktais paremtos istorijos gali būti tokios nemalonios. Vietoj be žinios dingusio vaiko, motinai pristatomas „sūnus“. Visiškai buka apgavystė, kurios niekaip nepavyksta įrodyti, išsirutulioja į nesuvokiamai siaubingą situaciją. Patiks tiems, kurie mėgsta pasinervuot:)

Reader. Labai šlapias ir muiluotas filmas. Pasakoja apie jauno vaikino meilę vyresnei moteriai. Jie kartu turiningai leidžia laiką, bet vieną dieną moteris dingsta. Kiek pabodusi tema apie nacių darbelius čia labiau priemonė perteikti prieštaringus veikėjų jausmus. Įvykius galima interpretuoti įvairiai: smerkti, užjausti, suprasti.

Manyčiau, pakaks mano suvestinių. Be aukščiau išvardytų filmų, nepaminėta liko keletas: „Man in the Chair“, „Doubt“, „Seven Pounds“, „Frozen River“, „Yes Man“, Revolutionary Road” ir.. tikiuosi viskas. Žinau žinau, persistengiau, bet man liepė pasitempt:)