Sužvėrėjimas

Reklama mane nuginklavo.

Susišukavau kailį ir išėjau. Kojos susmigo į šieną, palubėj lingavo lianos. Žvėrys susirinko. Nepakaltinamai laimingas zuikis kažką groja. Čeburaška suplaka kokteilį iš obuolių sulčių ir braškių. Netoliese sukiojasi alkoholio ekspertė(-as) voverė.

Akivaizdu, kad meškai žiemos miegas nerūpi. Jos šokis yra kažkas tarp aerobikos ir disco. Truko maždaug dvi minutes, bet įspūdis neišdildomas. Horizonte pasivaidena krokodilas. Mes žinome, kad šis roplys turi galios išjudinti net malką. Prie pulto jis keičia zuikį ir mes jau bandos dalis.

Vietos nedaug. Karštis verčia riaumoti, o slidžios grindys diktuoja dar nematytus šokių judesius. Bejėgis vėžys nusiplėšia žnyples, kad galėtų atsigerti. Vis dar nesuprantu, kurį žvėrį slepiu savyje, išsmunku padūmoti šia egzistencine tema į gryną orą. Ten sutinku keletą žmonių(!) ir asilą. Pokalbis vingiuoja apie brangias fotosesijas ir Vilnius vs. Kaunas. Grįžus vėl aprasoja akys nuo dulkių, kylančių iš po kanopų. Kaklą apsivynioja žaltys, atskrieja guminis gelbėjimosi ratas ir viskas yra rūkas.

Paryčiais išgirstu klausimą „Kokį dopingą vartoji?“.

Rrrr..