Darbas puošia

Visą rytą keikiau savo išsiblaškymą bei nesugebėjimą susikaupt. O darbo yra. Šiaip ne taip sukaupiau visus savo sąžinės likučius, įsijaučiau į pareigingo asmens būseną. Morališkai pasiruošiau susitvarkydama kambarį. Išsidėliojau pieštukus, kartoną, peiliuką, klijus. Taip, jau tuoj pradėsiu, tik dar arbatos būtų neblogai atsigert. Pjaunu pirmąją maketo dalį. Neblogai. Svarbiausia juk pradėti, ar ne? Suklijuoju. Viskas atitinka kuo puikiausiai. Ta proga galiu padaryti pertraukėlę. Pasitikrinu email, paskypinu. Jau suklijuotos trys dalys. Viena iš jų kreiva. Susinervinu. Išeinu į balkoną pasigrožėt kiemo vaizdu ir truputį pasinuodyt. Ok, lets get back to work. Nenoriai taisau klaidą. Maketas jau įgauna struktūrą, gražu. Liepiu sau padaryti dar šiek tiek, o tada jau galėsiu suvalgyt saldainį. Saldainis užvaldo mano mintis. Mm..karamelė..šokoladas.. greitai greitutėliai sumeistrauju suplanuotą dalį ir jau bėgu prie saldainių lokalizacijos. Omg, saldybė.. Na, dar vieną ir jau mano organizmui kuriam laikui pakaks gliukozės.

Grįžusi nutariu įjungt Sigur Ros. Dirbu. Klausau. Kažkaip imu įtartinai gerai jaustis. Pagalvoju, kad daryti maketą yra visai smagus užsiėmimas. Kyla kelios idėjos, jas realizuoju. Pasidarau arbatos, į ją šliūšteliu rožių sirupo. Gaivu. Uždegu smilkalų, padūmoju balkone. Pagalvoju, kad jau žinau ką rengsiuos šeštadienį ir, kad aš visai neblogai gyvenu. Sėdžiu ir jaučiuosi tokia laiminga, tik nesuprantu kodėl.

Laimė kartais užpuola visai nepasiruošus. Aš nesipriešinu.